Skirtingos braškių veislės: visą vasarą valgome saldžias uogas
Braškės visa savo įvairove yra beprotiškai skanios uogos, kurios taip pat turi vertingų gydomųjų savybių. Dėka selekcininkų iš skirtingų pasaulio šalių, mes turime galimybę beveik visus metus valgyti braškes. Jis auginamas atvirame grunte ir šiltnamiuose, vienos veislės sunoksta anksti, kitos duoda vaisių beveik iki vasaros pabaigos. Ankstyvas, ankstyvas, ankstyvas, vėlyvas ir vėlyvas yra visi klasifikatoriai, kurie padės planuoti augimą ir priežiūrą. Juk kiekviena rūšis turi savo individualius poreikius.
Skirtingų rūšių braškes rekomenduojama dėti į atskirus plotus. Galima derinti tik tas pačias nokinimo laikotarpio veisles.
Ankstyvąsias braškes geriausia sodinti liepos – rugpjūčio mėnesiais, kai jos jau baigs duoti vaisių. Gerai tai daryti vėsu, o ne karštu oru. Kalbėdami apie teisingą tinkamumą, turite atsižvelgti į tam tikros veislės ypatybes (pavyzdžiui, ūsų formavimo lygį, kuris turi įtakos eilučių tankiui).
Vidutinio derėjimo braškių veislės dažniausiai neduoda daug ūsų. Tokių veislių derlius paprastai būna didesnis. Todėl daugelis žmonių teikia pirmenybę būtent šiam segmentui. Jie sodinami rudenį.
Vėlyvai nokstančių veislių sodinimo laikas yra pavasaris. Krūmo auginimo būdas jiems labiausiai tinka. Tardomąsias arba neutralias braškes galima sodinti bet kuriuo metu (išskyrus vaisių nokinimo laikotarpį, tai yra apie pusantro mėnesio). Šios rūšys taip pat nori krūmų sodinimo. Jie reikalauja kruopštesnės priežiūros, tačiau duoda derlių kelis kartus per sezoną.
Pastaba sodininkams: remontantinių braškių negalima laikyti ilgiau nei dvejus metus, jos išsigimsta ir nustoja derėti.
Pataisytos braškės mėgsta rūgščią dirvą.
Labai gerai pušyne rinkti šiukšles ir jomis tręšti. Jis taip pat mėgsta upių smėlį, nes jo šaknys auga ne žemyn, o paviršutiniškai.