Auganti Heuchera (dėmėta pelargonija)

Dažnai, net gerokai anksčiau nei botanikai aprašė augalą, paprasti žmonės jį atrado, pradėdami naudoti medicinoje, kulinarijoje ir kitose srityse. Geykhera nėra išimtis, nors geykhera auginimas buvo žinomas ne taip seniai.

Amerikietiška augalo pavadinimo versija yra dėmėta pelargonija. Šios rūšies pelargonija jau seniai naudojama kaip vaistas. Pavyzdžiui, indai sutraiškytas Heuchera šaknis tepė ant žaizdų, opų, karščiavimą ir viduriavimą gydė nuoviru.

Iki 20 amžiaus heuchera auginimas nebuvo labai paplitęs, nors augalas yra gana nepretenzingas. Minimalios būtinos sąlygos yra gilus drenažas, drėgmę sugeriantis dirvožemis, dėmėtas šešėlis, privalomas kalimas kartą per metus.

Dauguma Heucherio nori tiesioginių saulės spindulių tik ryto valandomis.

Heuchera sėklos sodinamos kovo – balandžio mėnesiais į nedidelę talpyklą; sėjant jos tiesiog šiek tiek prispaudžiamos prie paviršiaus arba apibarstomos plonu vermikulito sluoksniu. Daigai pasirodo po poros savaičių.

Daigai neria pasirodžius 2–3 tikriesiems lapams. Jie yra pasodinti žemėje gegužės-birželio mėnesiais. Jauni augalai pradeda žydėti trečiaisiais metais. Žiemai reikia padengti lapija.

Augalas nereiklus dirvožemiui, mėgsta lengvus dirvožemius, įdirbtus iki 20 cm gylio. Kai vanduo sustingsta arba drėgnose vietose, mėsingi heuchera šakniastiebiai supūva, o pats augalas žūva.

Kadangi dauguma Heuchera veislių gyvena kalnuose, jie mieliau renkasi gerą drenažą soduose. Siekiant užtikrinti dirvožemio pralaidumą vandeniui ir orui, į dirvožemio mišinį, ypač aplink lapų rozetę, rekomenduojama įdėti smulkų žvyrą arba šiurkštų upių smėlį. Be to, patartina į dirvą įpilti susmulkintos žievės arba šiurkščios struktūros komposto.