Snieguolės ir edelweiss kilimui asmeniniuose sklypuose formuoti

Kai tik ore pajuntamas pavasario kvapas, iškart norisi, kad ant gėlynų ir asmeninių sklypų pražystų pirmosios, pavasarinės gėlės. Tokios gėlės dažniausiai yra snieguolės ir edelweiss, tačiau buvęs žiedas vis dar vos žydi, o antrasis drąsiai laukia šiltų dienų.

Snieguolės ir edelweiss dažniausiai vadinamos pavasario gėlėmis dėl jų daigumo, sodinimo ir augimo panašumo. Abi gėlės ilgainiui iškloja žemę kaip kilimas, tačiau savo išvaizda šios gėlės yra visiškai skirtingos. Tuo pačiu metu snieguolės šioje vietoje puikuosis pavasarį, o edelveisas - pavasario pabaigoje ir vasarą. Abi gėlės puikiai sutaria tarpusavyje.

Snieguolės yra švelnesnės ir trapesnės, tačiau jos yra labai stiprios šalčio atžvilgiu. Dažniausiai snieguolės sodinamos į svogūnėlius su žydinčiomis gėlėmis, o po kelerių metų iš vieno augalo susidaro krūmas, paskui - didesnis ir t.

Snieguolės ir edelweiss visiškai nėra įnoringos dirvožemiui, nors, atsižvelgiant į tai, kad pastarosios laikomos kalnų gėlėmis, jų augimui patartina rinktis labiau akmenuotą ar žvyruotą paviršių.

Edelweiss nuo seno buvo laikomas kalnų gėle, aplink kurią sklando daugybė įvairių legendų. Senais laikais kiekvienas vyras atnešė savo poniai edelveiso gėlių, kurios simbolizavo jo atsidavimą, meilę ir drąsą. "Edelweiss" gali būti auginamas be problemų namų sode. Jie sėjami žiemos pabaigoje į dėžes daiginimui patalpų sąlygomis, paskui neria ir pasodinami į dirvą po šalto oro. Augalai atsparūs žiemai ir nereikia kasti jau žiemai pasodintų gumbų.