Angelica officinalis

Angelica officinalis yra skėtinis augalas, kuris gali užaugti iki dviejų metrų aukščio. Jo stiebas yra apvalus ir tuščiaviduris, o viršutinėje dalyje jis kartais būna vagotas. Šio augalo lapai turi didelius, labai besiplečiančius apvalkalus. Jis turi žalsvai baltas mažas gėles, kurios surenkamos į sudėtingus skėčius ir turi 20–40 spindulių. Angelika žydi liepos-rugpjūčio mėnesiais. Džiovintas šakniastiebis naudojamas liaudies medicinoje. Nulupus šaknį, ji perpjaunama išilgai ir pakabinama džiūti.

Angelica officinalis yra šiaurės Azijoje ir Europos šiaurėje, taip pat Vokietijoje. Šis augalas dažnai naudojamas liaudies medicinoje.

Angelikos požeminiuose organuose yra kumarinų, eterinių aliejų ir furokumarinų, terpenoidų, taninų ir organinių rūgščių. Flavonoidas diosminas laikomas pačiomis pagrindinėmis angelikos veikliosiomis medžiagomis, o vaisiuose yra kumarinų, esančių ostrutolio, bergapteno, oksiputanino ir kitų medžiagų pavidalu.

Angelikos šakniastiebiai ir šaknys dažnai vartojami virškinimo trakto ligoms, siekiant sustiprinti žarnyno motorinę ir sekrecinę funkciją bei sumažinti jose vykstančius fermentacijos procesus. Angelica taip pat gali suteikti diuretiko.

Angelica officinalis turi antimikrobinį, priešuždegiminį, skausmą malšinantį, atsikosėjimą skatinantį poveikį. Šio augalo nuoviras ir užpilai vartojami sergant laringitu, bronchitu, taip pat kaip prakaitą malšinantys vaistai.

Džiovintą angeliką galite nusipirkti vaistinėje arba specializuotose vietose, kuriose parduodamos vaistinės žolelės. O jei esate susipažinę su žolelėmis, pabandykite patys paruošti šį augalą.