Teisingas koloninės obelos sodinimas ir priežiūra

Pasaulyje yra daugybė obelų veislių. Kai kuriuos iš jų augina selekcininkai, o kai kuriuos sukuria pati gamta. Pavyzdžiui, koloninė obelis. Ši veislė šiuo metu aktyviai naudojama sodininkystėje. Jis yra labai mylimas ir populiarus daugelyje šalių. Bet tokia įdomi obelis nėra ilgalaikio selekcijos vaisius, bet natūrali veislė. Teisingas koloninės obelės sodinimas ir priežiūra rūpinasi daugeliu mūsų šalies sodininkų.

Ši obelų veislė turi nuostabią lajos formą. Jis nėra plintantis, kaip ir dauguma medžių, o auga tik į viršų ir praktiškai neturi ilgų šoninių šakų. Šiuo metu šios rūšies obuoliai naudojami stambiuose sodininkystės darbuose, iš kurių išauginamos visos plantacijos.

Koloninių obelų auginimas iš esmės nesiskiria nuo sodininkams žinomų veislių auginimo paprastu vainiku. Šių obelų sodinukus, žinoma, geriausia įsigyti specialiuose medelynuose, kurie garantuoja sodinamosios medžiagos kokybę, atitikimą veislei ir kt. Sodindami stulpelinę obelį į nuolatinę vietą, turėtumėte kruopščiai gydyti šaknų sistemą. Prieš sodinant į duobę įleidžiamos trąšos - superfosfatas ir kalis 50–80 gr. Atstumas tarp medžių turėtų būti bent 1 metras, nes nepaisant tokio kompaktiško lajos dydžio, medžio šaknų sistemai reikia pakankamai vietos mitybai ir augimui.

Stulpinės obelų veislės gali labai nukentėti nuo šalčio. Dėl viršūninio inksto pažeidimo ar užšalimo gali atsirasti dar 2-3 kamienai. Galbūt tai nėra baisu, pakankamai maitinantis, šie papildomi ūgliai galės duoti vaisių. Bet vis dėlto, esant dideliems šalčiams, stenkitės apsaugoti kolonines obelis dūmų uždangalu.

Stulpelinės obelys mėgsta gausiai laistyti, o kai trūksta drėgmės, kiaušidės nesudarys arba vaisiai bus gana maži.

Pabandykite savo svetainėje užauginti stulpelio formos obelį - ji nudžiugins savo išvaizda ir skaniais sultingais vaisiais.

Sėkmės!