Rožė susiraukšlėjusi

Rožių yra daugybė veislių, jos visos yra savaip gražios ir neatspindi. Raukšlėta rožė yra viena iš seniausių rožių rūšių, atkeliavusių pas mus iš Azijos (Japonijos ir Kinijos). Pažvelkime, kokie yra šios rūšies auginimo ir priežiūros ypatumai.

Rožei labai svarbu, kur ją pasodinti. Šis augalas mėgsta saulę ir teikia pirmenybę plokščioms vietoms. Negalima sodinti rožių skersvėjyje ar padidėjusiame vėjuotoje vietoje. Rožė yra labai reikli dirvožemiui, mėgsta derlingą, geros drėgmės dirvą.

Sodindami rožes, tarp krūmų turėtumėte daryti 1,5 metro intervalus. Tada rožė jausis gerai, ir ją bus galima be sunkumų apdoroti. Prieš sodinimą į sodinimo duobę dedamos organinės trąšos (iki 10 kg humuso) ir mineralinės trąšos (50 g kalio druskos ir 10 g superfosfato). Geriausia rožes sodinti ankstyvą pavasarį. Pasodinus būtina nupjauti krūmą, gausiai palaistyti ir geriausia mulčiuoti.

Tolesnė augalo priežiūra yra labai paprasta. Augalą būtina periodiškai ravėti ir, jei reikia, laistyti. Pirmieji dveji metai raukšlėtos rožės netręšia. Trečiaisiais metais po krūmu įvedama iki 20 gramų karbamido. Tolesnis šėrimas atliekamas kas 3-4 metus trąšomis, kurios buvo naudojamos sodinant. Trąšų kiekis turėtų sutapti su sodinimo kiekiu.

Ir, žinoma, rožę reikia genėti. Genėjimas atliekamas trečiaisiais metais, o vėliau - kasmet. Genint būtina pašalinti visus nekokybiškus ir silpnus ūglius. Likę ūgliai supjaustomi iki 20 cm ilgio.Sėkmingas raukšlėtų rožių ir gražių gėlių auginimas.