Gervuogių auginimas šalia namo

Laukinės uogos visada buvo vertinamos dėl maistinių medžiagų asortimento. Pavyzdžiui, gervuogėse yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, vitamino C, B grupės vitaminų ir daugybės kitų mineralų bei maistinių medžiagų.

Gervuogių auginimas yra gana nepretenzingas, ypač naudojant įprastas veisles. Pasirinktos elito veislės išsiskiria didesniu derlingumu, bet ir didžiausiais priežiūros poreikiais.

Gervuogės daugeliu atžvilgių lenkia avietes: didesnis atsparumas karščiui, kenkėjų ir ligų nebuvimas, didelis gebėjimas savarankiškai apsirūpinti drėgme dėl galingesnės šaknų sistemos. Tačiau vis dar yra vienintelis trūkumas - mažas atsparumas šalčiui. Todėl žiemą gervuogės turėtų būti uždengtos.

Planuojant gervuogių auginimą, būtina teisingai pasirinkti sodinimo vietą: ji turėtų būti kuo lengvesnė, nes dėl šviesos trūkumo padidėja ūglių augimas ir sumažėja vaisių kokybė; o taip pat nevėjuota. Gervuoges geriau sodinti pavasarį, todėl jos geriau prasidės ir iki žiemos galės suformuoti stiprią šaknų sistemą.

Jei pasirinkote vietą šalia tvoros ar kambario, geriau atsitraukti 1–1,5 metro atstumu nuo pastato. Atstumas tarp eilučių turėtų būti 1,5–2 metrai, o tarp daigų pakanka stebėti 1–1,2 metro.

Gervuogėms sodinti daromos duobės ar tranšėjos. Juos 2/3 užpildo mineralinių trąšų mišinys: supuvęs mėšlas, superfosfatas ir kalio sulfatas. Tada trąšas užberkite derlingu dirvožemiu ir ant viršaus uždėkite daigą. Šaknis yra padengta dirvožemiu, laistoma tarp kartų.

Sodininkai ypač vertina tokias gervuogių veisles kaip „Thornfrey“, „Black Satin“, „Thornless Evergreen“ bei aviečių ir gervuogių hibridus „Loganberry“, „Silvan“, „Boysenberry“ ir kt.