Avietė

Miško avietė yra daugiametis krūmas. Jo oro dalį galima pavaizduoti vienmečiais ir dvejų metų ūgliais. Iš pradžių ūgliai tik auga, o antraisiais metais jie jau žydi ir duoda vaisių. Ūgliai miršta po vaisių.

Krūmo požeminės dalies šakniastiebis yra daugiametis, jis susideda iš šakniastiebių, šoninių apaugusių ir atsitiktinių šaknų. Iš esmės aviečių šaknys slypi 20 centimetrų sluoksnyje, tačiau kai kurios šaknys siekia net 1,3 metro gylį. Šaknų sistema yra 60 centimetrų pločio, o kai kuriais atvejais ir trijų metrų pločio.

Miško avietės žydi birželio antroje ir trečioje dekadoje. Pailgėja aviečių žydėjimo ir nokimo laikas. Pačios pirmosios avietės pasirodo po mėnesio ar dar anksčiau nuo pirmųjų žiedų, o paskutinės uogos ant krūmų kabo iki pirmųjų rudens šalnų. Avietės turi vaisių, kurį sudaro maži kauliukai, jie yra ant vaisių. Aviečių vaisių viduje yra sėkla.

Miško avietė yra vaistinis augalas. Aviečių sudėtyje yra nikotino rūgšties, cukrų, taninų, vitaminų C, B, folio rūgšties, flavonoidų, mikroelementų, organinių rūgščių. Aviečių sėklose gausu riebaus aliejaus.

Avietė turi priešuždegiminį, hemostatinį, sutraukiantį, raminantį poveikį. Jis naudojamas esant gerklės skausmui, kosuliui, dantenų stiprinimui, vidurių užkietėjimui, virškinimo trakto patologijai, vidurių užkietėjimui, neurozėms, mėnesinių sutrikimams. Iš miško aviečių ruošiami užpilai ir nuovirai, kurie naudojami tiek iš vidaus, tiek iš išorės.